Kremavimas Lietuvoje: ką svarbu žinoti apie procesą, išlaidas ir urnos laidojimą?

Kremavimas Lietuvoje nebėra retas ar neįprastas pasirinkimas. Šeimos jį renkasi dėl velionio išreikšto pageidavimo, paprastesnės kapavietės priežiūros, galimybės urną laikyti kolumbariume ar noro surengti kuklesnį atsisveikinimą. Vis dėlto netekties akimirką artimiesiems kyla daug praktinių klausimų: kokių dokumentų reikia, kaip vyksta procesas ir kas sudaro galutinę paslaugų sumą?

Pirmiausia svarbi mirusiojo valia

Lietuvos įstatymai leidžia žmogui iš anksto pareikšti sutikimą arba nesutikimą dėl savo palaikų kremavimo. Tokia valia gali būti išreikšta testamentu, kitu tinkamai sudarytu dokumentu arba patikėta asmeniui, kuris po mirties pasirūpins jos įgyvendinimu.

Jeigu žmogus savo valios nebuvo išreiškęs, sprendimą priima laidojantis asmuo, atsižvelgdamas į artimųjų nuomonę. Kremuoti palaikus draudžiama, jeigu žinoma, kad mirusysis tam prieštaravo. Procesas gali būti sustabdytas ir kilus artimųjų nesutarimui arba tais atvejais, kai dėl mirties aplinkybių atliekamas teisėsaugos tyrimas.

Kaip vyksta kremavimas?

Norint kremuoti palaikus, kremavimo įmonei pateikiamas laidojančio asmens prašymas ir reikalingi dokumentai. Svarbiausias iš jų – medicininis mirties liudijimas. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką palaikų negalima kremuoti tą pačią dieną, kurią išduotas šis liudijimas.

Prieš procedūrą palaikai tinkamai paruošiami ir atvežami kremuoti tam skirtame karste. Vienoje kremavimo krosnyje tuo pačiu metu gali būti kremuojami tik vieno žmogaus palaikai. Užbaigus procesą, likę pelenai ir kaulų fragmentai apdorojami bei supilami į sandarią, pažymėtą kapsulę. Ji gali būti įdedama į artimųjų pasirinktą dekoratyvinę urną.

Antano šarvojimo salė ketvirtoji (Šv. Antano Paduviečio) Radvilėnų pl. 15a

paskutineakimirka.lt nuotrauka

Galutinę sumą sudaro ne viena paslauga

Planuodamos laidotuves šeimos kartais lygina tik atskirų krematoriumų nurodytus tarifus, tačiau vien jų nepakanka visam biudžetui įvertinti. Kremavimo kaina priklauso nuo pasirinkto paslaugų paketo, palaikų paėmimo ir transportavimo atstumo, karsto, dokumentų tvarkymo, urnos bei papildomų paslaugų.

Prie bendros sumos gali prisidėti palaikų laikymas, paruošimas, atsisveikinimo salės nuoma, gėlės, ceremonijos organizavimas, urnos pristatymas ir jos laidojimas. Kolumbariumo nišos mokestis taip pat nėra pačios procedūros dalis. Jį nustato konkreti savivaldybė arba kolumbariumo valdytojas, todėl prieš užsakant paslaugas verta paprašyti išsamios rašytinės sąmatos ir pasitikslinti, kas į ją įtraukta. Mažesnė pradinė suma ne visada reiškia mažesnes bendras laidotuvių išlaidas.

Atsisveikinti galima prieš kremavimą arba po jo

Pasirinkus šį laidojimo būdą nebūtina atsisakyti tradicinio atsisveikinimo. Artimieji gali pirmiausia pašarvoti velionį, surengti religines ar pasaulietines apeigas, o tik vėliau palaikus išvežti kremuoti.

Galimas ir kitoks pasirinkimas, pavyzdžiui, surengti atsisveikinimą jau su urna. Tokia ceremonija gali vykti laidojimo namuose, maldos namuose, kapinėse ar kitoje atsisveikinti tinkamoje vietoje. Jos pobūdis priklauso nuo šeimos tradicijų ir mirusiojo pageidavimų.

Kur galima laikyti arba laidoti urną?

Kremuoti palaikai gali būti palaidoti šeimos kapavietėje arba laikomi kolumbariumo nišoje. Urną taip pat leidžiama laikinai saugoti namuose ar kitoje tam tinkamoje vietoje, tačiau įstatymas tokį saugojimą apibrėžia kaip laikiną.

Pelenus galima išbarstyti kapinėse įrengtame pelenų barstymo lauke. Lietuvos teisės aktai taip pat leidžia juos išbarstyti ne arčiau kaip penki kilometrai nuo Baltijos jūros kranto arba upėse, išskyrus urbanizuotas teritorijas ir paplūdimius. Tai turi būti daroma laikantis nustatytos tvarkos, nepažeidžiant kitų žmonių teisių, viešosios tvarkos ir pagarbos mirusiajam.