Kas yra ispanų abėcėlė?
Ispanų abėcėlė (isp. el abecedario arba el alfabeto) – tai lotynų abėcėlės variantas, susidedantis iš 27 raidžių. Nuo anglų abėcėlės ji skiriasi tik viena raide – unikalia Ñ (eñe), kuri yra tik ispanų kalboje.
Ispanų kalba yra fonetinė – žodžiai tariami taip, kaip rašomi. Tai daro ją viena lengviausiai ištariamų kalbų pasaulyje.
Ispanų abėcėlės istorija
Ispanų abėcėlė kilo iš lotynų abėcėlės, kuri atkeliavo į Iberijos pusiasalį kartu su Romos imperijos ekspansija. Per šimtmečius ispanų kalba formavosi iš vulgarios lotynų kalbos, veikiama arabų (711–1492 m. maurai valdė dalį Ispanijos), baskų ir kitų kalbų.
Iki 2010 metų ispanų abėcėlėje buvo 29 raidės, nes CH ir LL buvo laikomi atskiromis raidėmis. Karališkoji ispanų kalbos akademija (RAE) tai pakeitė, palikdama 27 raides.
Raidė Ñ – ispanų kalbos simbolis
Ñ (eñe) – tai unikali ispanų raidė, tariama kaip „nj" (panašiai kaip lietuviškas „ni" žodyje „nieko"). Ji atsirado viduramžiais kaip sutrumpinimas dvigubo „nn" – rašytojai pradėjo rašyti vieną „n" su bangele (~) viršuje.
Šiandien Ñ yra tapusi ispanų kultūros ir tapatybės simboliu. Ji naudojama tokiuose žodžiuose kaip España (Ispanija), mañana (rytoj), niño (vaikas).
Ispanų ir lietuvių abėcėlės palyginimas
- Ispanų abėcėlėje – 27 raidės, lietuvių – 32 raidės
- Ispanų kalba turi unikalią Ñ, lietuvių – nosines raides (ą, ę, į, ų) ir ilgąsias balses (ė, ū)
- Ispanų kalba yra labai fonetinė – žodžiai tariami kaip rašomi; lietuvių kalba taip pat gana fonetinė
- Ispanų kalboje naudojami digrafai (CH, LL, RR), kurie nėra atskiros raidės, bet žymi specialius garsus
Ispanų kalba pasaulyje
Ispanų kalba yra antra pagal gimtakalbių skaičių pasaulyje (po mandarinų kinų), ja kalba apie 500 milijonų žmonių kaip gimtąja kalba. Ji yra oficiali kalba 20 šalių keturiuose žemynuose.